Nugalėję visus gripus, lapkričio 25 d. (trečiadienį) išvykstam truputį pasaulio pamatyti

Turim aštuonis lėktuvo bilietus (2 žmonėms), kurie kainavo 40 Lt. Ačiū  Šie pigūs bilietai turi tik dvi sąlygas, pirmoji, kad su savimi galima turėti tik vieną rankinį bagažą (10 kg) , antroji, prieš kelionę reikia bilietus užregistruoti internete.

Tai puiki galimybė pakeliauti be didesnių išlaidų. Įvairiausias naujienas ir patarimus, susijusius su kelionėmis ir pigiais lėktuvų bilietais siūlo

Taigi, turėsim porą dienų Brėmene, apsistosim pas vieną šaunią vokietę Sonją. Čia jau ačiū Hospitality Club. Sulaukėme net kelių pasiūlymų priimti mus kaip svečius. Brėmene žmonių siūlančių nakvynę ar tiesiog aprodyti miestą yra išties daug. Nors vartotojų skaičius Kaune didesnis nei Brėmene 1669>1470, tačiau lietuviai, man taip atrodo, labiau mėgsta svečiuotis nei būti šeimininkais

Maljorkoje, per radome nebrangią nakvynę hostelyje HOSTAL MAR DEL PLATA (su atskiru vonios kambariu ir wc), 200 m nuo pajūrio (nors aišku žiemą tai ne taip aktualu:). Dviems žmonėms 5 paros – 102 €.

Visi įspūdžiai pirmąją gruodžio savaitę (grįžtam 12 02 d.).

Jeigu turite noro pradėti mokytis ispanų kalbos ar tik su šia kalba susipažinti yra labai geras tinklapis SpanishDict, kur iš pradžių parodoma vaizdinė medžiaga, o toliau galima kartoti ir kartoti įvairiausius pratimus (tarti žodžius, susieti vaizdą su tam tikru žodžiu, rašyti ir t.t). Vaizdas-garsas ir kartojimai padeda gerai prisiminti įvairiausius išsireiškimus, kalbos detales ir pan. 

Dėžutė daryta sidabrinėms vestuvėms

“Margieji”

“Margosios gėlės”

Kad svertis nebūtų taip baisu

Vakar sudalyvavome kritinėje masėje

Sakoma, kad susirinko apie 215 žmonių.

Kritinė Masė (angl. Critical Mass) – tai visame pasaulyje paskutinį mėnesio penktadienį vykstanti akcija, kurioje žmonės su dviračiais (ir savaeigiu transportu) masiškai užima gatves. „Kritinė masė“ (KM) neturi vadovų ir tikslų, tik susitikti kartą per mėnesį ir džiaugtis važiavimo saugumu.

KRITINĖ MASĖ

Apytikslis visas mūsų maršrutas:

žalia spalva:  namai Panemunė – Kritinė masė

mėlyna: Kritinė masė

geltona: Kritinė masė – namai Panemunė

Iš viso 33 km

Ema ir Vygandas laimingi grįžo iš Nidos.

Nidoje buvo geeera.

Šokis prie marių:

Palais de Justice. Didžiulis Teisingumo rūmų blokas driekiasi per visą Ile de la Cité plotį. Ši vieta buvo užimta jau nuo romėnų laikų, čia buvo karališkosios valdžios buveinė iki XIV a., kai Karolis V perkėlė dvarą į Marais.

Šiandien šie rūmai simbolizuoja didįjį Napoleono palikimą – Prancūzijos juridinę sistemą.

Prefecture de Police – tai policijos vyriausioji valdyba. Čia vyko įnirtingi mūšiai per Antrąjį pasaulinį karą.

Lankydami šiuos objektus gražią trečiadienio popietę pamatėme tikrą paryžietišką mitingą su užvedančiai skanduojamu šūkiu.

Pont Neuf. Nors šis tiltas vadinamas Naujuoju tiltu, jis yra seniausias Paryžiuje, nuo pat pastatymo garsinamas didžių literatų ir menininkų. Pirmąjį akmenį 1548 m. padėjo Henrikas III, o tiltą 1607 m. atidengė ir jam vardą davė Henrikas IV.

Tiltą sudaro 12 arkų, jo ilgis 275 m. Pirmasis akmeninis tiltas Paryžiuje pastatytas be namų. Centrinėje dalyje stovi Henriko IV statula.

Pont Neuf atrodė išties įspūdingai, kai vėlyvą vakarą plaukėme Senos upe.

Sainte-Chapelle (Šventoji koplyčia) – vienas iš garsiausių Vakarų pasaulio architektūros šedevrų, gotikos perlas. Viduramžiais pamaldūs žmonės lygino ją su “rojaus vartais”. Šiandien šviesa liejasi pro 15 vitražinių langų, kuriuos skiria ploniausios kolonos, kylančios 15 m iki žvaigždėmis nusėtų skliautų. Languose pavaizduota daugiau nei 1000 religinių scenų iš Senojo ir Naujojo Testamento.

1248 m. koplyčią pastatė  Liudvikas IX Kristaus erškėčių vainikui ir kitoms relikvijoms saugoti.

Langas rožė. 86 vitražo plokštėse vaizduojama Apokalipsė geriausiai matyti saulei leidžiantis. 1485 m. langą padovanojo Karolis VIII.

Žemutinėje koplyčioje Dievą garbino tarnai ir paprasti žmonės, o aukštutinė buvo skirta karaliui ir karališkajai šeimai.

Smailė siekia 75 m aukštį. Ji buvo pastatyta 1853 m., trims ankstesnėms smailėms sudegus.

Liudvikas IX 1297 m. buvo paskelbtas šventuoju. 1239 m. iš Konstantinopolio imperatoriaus jis įsigijo Erškėčių vainiką, o 1241 m. – ir kitų relikvijų, viena iš jų -  Kristaus kryžiaus fragmentas. Už relikvijas jis sumokėjo beveik tris kartus daugiau nei už visą Sainte-Chapelle statybą.

Įėjimas į Šventąją Koplyčia su muziejų pasu nemokamas. Tik norinčiuosius aplankyti koplyčią pasitinka didžiulė eilė.

Teko daryti tokį pristatymą, galbūt kažkas ras naudingos informacijos jame. Trumpas jo aprašymas:

Ergonomikos principų taikymas vaiką supančioje aplinkoje.
Vaiko darbo ir poilsio vietos pritaikymas optimaliam vaiko organizmo funkcionavimui.
Darbo ir poilsio režimas.
Fizinio krūvio dozavimo principai vaikų amžiuje, nuovargis ir jo atsiradimo priežastys.

Pristatymą galite atsisiųsti per šią nuorodą:

VAIKU ERGONOMIKA

Keletas naujų sagių dekupažo technika.

Crypte Archeologique (Archeologinėje kriptoje) galima išvysti III a. po Kr. pab. romėniškų namų ir tvirtovių likučius.

Ji yra po pagrindine aikšte (parvis) prieš Notre-Dame ir po žeme driekiasi 120 m.

Romėnų miesto ribas atskleidė nuo vykdomi XIX a. kasinėjimai.

Čia eksponuojamos keliais šimtais senesnės nei katedra pamatų ir sienų liekanas.

Galima pamatyti Lutecijos namo įmantrias požemines šildymo sistemos fragmentus. Ši gyvenvietė priklausė parizijams.

Kripta įrengta tikrai įdomiai, patraukliai patekti įvairūs istoriniai faktai. Vizualizacijos ir apšvietimas nukelia į Paryžiaus vystymosi istoriją. Jeigu ne mūsų rašytinis kelionių vadovas, įėjimo į archeologinę kriptą net nebūtume pastebėję.

Į šią vietą taip pat galima įeiti nemokamai naudojantis Paryžiaus muziejų pasu.

]]> http://emifenija.wordpress.com/2009/07/09/ketvirta-diena-paryzius-cite-sala-archeologine-kripta/feed/ 0 emifenija Crypte Archéologique Crypte Archéologique Crypte Archéologique Crypte Archéologique http://emifenija.wordpress.com/2009/07/08/ketvirta-diena-paryzius-cite-sala-conciergerie-kalejimas/ http://emifenija.wordpress.com/2009/07/08/ketvirta-diena-paryzius-cite-sala-conciergerie-kalejimas/#comments Wed, 08 Jul 2009 08:45:57 +0000 emifenija http://emifenija.wordpress.com/?p=716 ]]>

Conciergerie – šiurpus kalėjimas su savitais bokštais, iš kur kelias vedė į giljotiną, buvo ypač naudojamas per Revoliuciją.

Conciergerie, kuris užima šiaurinę senųjų Kapetingų rūmų dalį, valdė karaliaus rūmų prižiūrėtojas (concierge). Kai karalius persikėlė į Marais, rūmuose liko teismas, “concierge” tapo vyriausiuoju kalėjimo prižiūrėtoju.

Per Revoliuciją čia kalėjo daugiau nei 4000 kalinių, tarp jų ir Marija Antuanetė, kuri iki egzekucijos buvo laikoma mažutėje celėje. Conciergerie pastate yra gotikinė keturių navų “Ginkluotų vyrų salė”, kur kadaise gyveno karaliaus rūmų sargybiniai. XIX a. atnaujintuose rūmuose išliko XI a. kankinimų kambarys, Bonbeco bokštas ir XIV a. viešojo laikrodžio bokštas. Seniausias laikrodis mieste vis dar tebeveikia (Tour de l’Horloge (Palais de Justice)).

Į Conciergerie kalėjimą įėjimas su Paryžiaus muziejų pasu nemokamas.

Île de la Cité (Cité sala) – tai vieta nuo kurios prasidėjo visa Paryžiaus istorija.
Valties pavidalo sala Senoje, kur prieš 2000 m. apsigyveno keltų gentys. Vėliau vienos iš genčių, parizijų, vardu buvo pavadintas visas miestas.

Ši sala buvo tik menkas kaimelis, kai 53 m. pr. Kr. pasirodė užkariautojas Julijus Cezaris. Paryžių 55 m. pr. Kr.  užkariavo romėnai, jis tebuvo užliejamas žvejų kaimelis Cité saloje, kur gyveno parizijų gentis. Didžiulės romėnų arenos (romėnai Paryžių vadino Lutecija) liekanų dalys buvo naudojamos Île de la Cité sienų statybai.

Senieji karaliai salą pavertė politinės valdžios centru, o  viduramžiais čia įsikūrė Bažnyčia ir teisėtvarka, kurios saloje viešpatauja iki šiol. Čia įsikūrę teisingumo rūmai – Palais de Justice ir gotikos šedevras – Notre-Dame (Dievo motinos) katedra. Anksčiau buvusi pelkėta ganykla sala  XVII a. tapo elegantišku  gyvenamuoju rajonu.

Rytiniame salos gale tiltas St-Louis jungia ją su mažesne Ile St-Louis (Šv. Liudviko sala). Henriko IV tiltas Pont Neuf jungia Ile de la Cité su abiem Senos krantais.

Sena medinė lentynėlė. Perdažyta baltais dažais ir dekupažuota servetėlėmis su lelijų motyvu.

http://dovanos.daivosmene.com/

http://www.dekostudija.lt/

http://www.senasnaujas.lt/

http://decoupage.lt./

http://www.dekovita.lt/index.php

http://www.creativa.lt/dekupazas

http://www.artmanija.com/

http://www.ornamentai.lt/

Nauja:

http://ziiz.lt/

http://www.dekomanija.lt/

Mūsų sužadėtuvės prie Eifelio bokšto

Eifelio bokštas (Tour Eiffel) buvo sukurtas 1889 m. Pasaulinės parodos lankytojams nustebinti ir Paryžiaus horizontui laikinai paįvairinti. Inžinieriaus Gustave’o Eiffelio (1832-1923) statinys buvo nuožmiai kritikuotas XIX a. estetų. Poetas Paulis Veraine’as pakeliui darydavo lankstą, kad nematytų bokšto. Tai buvo aukščiausias statinys iki 1931 m., kai buvo baigtas Niujorko Empire State Building.

Dabar bokštas yra Paryžiaus simbolis. Jis puikiais atrodo po atlikto remonto be naujos apšvietimo sistemos.

Eiffelio manymu, sudėtinga ketaus santvarų konstrukcija turėjo apsaugoti bokštą nuo stipraus vėjo. Tačiau Eiffelio projektu buvo susižavėta dėl jo malonios simetrijos.

Suklydęs drąsuolis
Bokštas įkvėpė ne vieną pašėlusį triuką. Į jį kopė alpinistai, žemyn dviračiu leidosi vienas žurnalistas, ant jo nutūpdavo parašiutininkai, pasirodydavo cirko artistai. 1912 m. paryžietis siuvėjas Reicheltas pamėgino nuskristi nuo parapeto su patobulintu apsiaustu vietoj sparnų. Jis negyvas žnektelėjo žemėn didelės minios akivaizdoje. Skrodimas parodė, kad, dar nepalietęs žemės, jis mirė nuo širdies priepuolio.

Pirmas lygmuo
57 m aukštyje, galima užlipti 360 pakopų arba pakilti liftu.

Antras lygmuo
115 m, nuo pirmojo jį skiria 359 pakopos arba kelios minutės liftu.

Trečias lygmuo
276 m virš žemės, vienu metu išlaiko 800 žmonių.

Skaičiai
Bokšto aukštis su antena 324 m
Karštą dieną dėl metalo plėtimosi aukštis padidėja 18 cm
Iki  3 lygmens veda 1665 pakopos
Bokštą laiko 2,5 mln kniedžių.
Siūbavimo amplitudė – ne didesnė kaip 7 cm
Svoris 10 100 tonų
Dažymui kas  7 metai reikia 60 t dažų.

Ties Avenue de la Motte Picquet kampu driekiasi XVIII a. Ecole Militaire pastatai, Parc du Champs de Mars tęsiasi iki Eiffelio bokšto ir Senos. Alėjose aplink bokštą stovi prašmatnūs pasatai, kai kurie Art Nouveau stiliaus, ir daug ambasadų. Rajonas buvo labai vertinamas jau tarpukario metu. Net anksčiau, XVIII a., turtingi Marais gyventojai kėlėsi į šitą miesto dalį ir statėsi aristokratiškus namus.

Champ-de-Mars. Sodai plytintys nuo Eiffelio bokšto iki Ecole Militaire, iš pradžių buvo Ecole Militaire (Karinės mokyklos) auklėtinių pratybų aikštė. Vėliau čia kildavo balionai, vykdavo žirgų lenktynės, o liepos 14 d. – masinės Revoliucijos metinių ceremonijos. Pirmoji ceremonija buvo surengta 1790 m. niūraus belaisvio Liudviko XVI akivaizdoje. XIX a. pab. čia rengtos milžiniškos parodos. 1889 metų Pasaulinei parodai buvo pastatytas Eiffelio bokštas.

Ecole Militaire. Liudviko XV karališkoji karinė akademija buvo įkurta 1751 m. penkiems šimtams jaunuolių iš nuskurdusių karininkų šeimų išmokslinti. Jų centrinis paviljonas – puikus prancūzų klasicizmo pavyzdys su aštuoniais korintiniais pilioriais ir keturkampiu kupolu. Interjeras išpuoštas Liudviko XVI stiliumi. Dėmesį patraukia koplyčia ir pagrindinių laiptų turėklai iš kaliojo plieno.
Akademiją baigė ir Napoleonas, kurio baigimo pažymėjimas pradedamas žodžiais: “gerai susikolsčius aplinkybėmis jis gali daug pasiekti”.

]]> http://emifenija.wordpress.com/2009/06/01/trecia-diena-paryzius-eiffelio-boksto-kvartalas/feed/ 0 emifenija Eiffelio bokštas Ecole Militaire balionai Paryžiuje http://emifenija.wordpress.com/2009/05/29/trecia-diena-triumfo-arka-2/ http://emifenija.wordpress.com/2009/05/29/trecia-diena-triumfo-arka-2/#comments Fri, 29 May 2009 11:30:53 +0000 emifenija http://emifenija.wordpress.com/?p=600 ]]>

Nuo arkos, esančios  Place Charles de Gaulle (l’Etoile) centre, veda 12 alėjų. kai kurios pavadintos garsių prancūzų karo vadų vardais.

Place Charles de Gaulle (l’Etoile). Iki Charles’io de Gaulle’io mirties 1969 m. žinoma kaip Place de l’Etoile (Žvaigždės aikštė), ši vieta tebevadinama – žvaigžde. Dabartinė aikštė atsirado pagal 1854 m. Haussmanno planus. Tai didžiausias iššūkis automobilistams.

Nuo apžvalgos aikštelės matosi visas Paryžius, iš vienos pusės – Champs-Elysées, š kitos La Défense.

Triumfo arkos apačioje yra nežinomo prancūzų kareivio, kuris žuvo per Pirmąjį pasaulinį karą, kapas.

Napoleono vestuvių paradas
Napoleonas su Josephine išsiskyrė 1809 m., nes ji negalėjo pagimdyti jam vaikų. 1810 m. buvo surengtos diplomatinės vedybos su Austrijos imperatoriaus dukterimi. Napoleonas buvo pasiryžęs padaryti nuotakai įspūdį – į vestuves Luvre vykti pro arką, tačiau statybos buvo vos prasidėjusios, todėl buvo sukurtas arkos modelis, kad pora galėtų pro jį praeiti.

Arc de Triomphe. Po didžiosios pergalės Austerlitzo mūšyje 1805 m. Napoleonas savo vyrams pažadėjo: “Jūs grįšite namo pro triumfo arkas”. Kitais metais buvo padėtas pirmasis akmuo garsiausiai pasaulyje triumfo arkai. Tačiau žlugus architekto planams ir atėjus Napoleono valdžios galui, šis monumentalus statinys buvo baigtas tik 1836 m.

50 m aukščio arka tapo vieta, kur prasideda pergalės šventimai ir paradai.

Grand Palais – šių masyvių rūmų išorėje klasikinis akmens fasadas suderintas su Art Nouveau geležies margumynu. Rūmai dengti puikiu stikliniu stogu, o ant keturių kampų užkeltos milžiniškos bronzinės Récipono žirgų su vežimais skulptūros. Geriausiai pastatas atrodo naktį, kai stiklinis stogas švyti iš vidaus ir skulptūrų siluetai išryškėja dangaus fone.
Laikinos parodos rengiamos Galeries Nationales du Grand Palais salėse. Pusrūsyje įsikūręs pagrindinis policijos postas.

Geometriniai sodai, kurie veši Champs-Elysées rajone nuo Place de la Concorde iki Rond-Point, mažai tepasikeitė nuo 1838m.

Jardins des Champs-Elysées, sodai su fontanais, gėlių lysvėmis, takeliais ir pramogų paviljonais labai išpopuliarėjo XIX a. pab.

Champs Elysées (Eliziejaus laukų) rajone dominuoja dvi didžiulės gatvės – Avenue des Champs-Elysées ir Rue St-Honoré.

Avenue des Champs-Elysées yra garsiausia Paryžiaus magistralė. Žymiausios ir populiariausios Paryžiaus magistralės užuomazgos atsirado 1667 m. kai sodų projektuotojas sukūrė 3 juostų alėją, kuri ilgainiui imta vadinti Eliziejaus laukais. “Triumfo keliu” ji tapo 1840 m., kai ja buvo gabenami Napoleono palaikai iš Šv. Elenos salos. Ji plati, o šalia įsikūrusiose kavinėse, kino teatruose ir parduotuvėse lankosi žmonių minios. Čia vyko paradai po abiejų pasaulinių karų.

Rue St-Honoré gatvėje stūkso sargybos prižiūrimi Palais de l’Elysée rūmai, ištaigingi verslo vadovų namai, daugybė ambasadų ir konsulatų.

]]> http://emifenija.wordpress.com/2009/05/19/trecia-diena-champs-elysees/feed/ 0 emifenija Champs Elysées Champs Elysées Eliziejaus laukai http://emifenija.wordpress.com/2009/05/06/antra-diena-la-defense/ http://emifenija.wordpress.com/2009/05/06/antra-diena-la-defense/#comments Wed, 06 May 2009 09:56:49 +0000 emifenija http://emifenija.wordpress.com/?p=523 ]]>

La Défense – verslo centras su dangoraižiais vakariniame paryžiaus pakraštyje, užima 80 ha ir yra didžiausias Europoje naujas įstaigų rajonas, kuriame įsikūrusios prancūzų ir tarptautinės bendrovės. Pradėtas statyti XX a. 7 dešimtmetyje. 1989 m. buvo pastatyta La Grande Arche (Didžioji arka) – milžiniškas tuščiaviduris kubas, į kurį tilptų net Notre-Dame katedra.

Didžiojoje arkoje yra įsikūręs kompiuterių muziejus, užimantis 400 m² plotą, su daugiau nei 200 kompiuterių. Taip pat galima užkilti į 110 m aukštį, nuo arkos atsiveria Paryžiaus panorama.

Hôtel de Ville miesto tarybos rūmai – rotušė – įsikūrę XIX a. rekonstruotame pastate. kuris buvo pastatytas vietoj XVII a. rotušės, sudegusios 1871 m. Kadaise šalia rotušės esančioje aikštėje buvo kariami, deginami žmonės ir vykdomos šiurpios egzekucijos.

Dabar Hôtel de Ville – tai oficiali  Paryžiaus mero rezidencija, ilgoji pokylių salė, mokslo, meno ir literatūros svetainės.

]]> http://emifenija.wordpress.com/2009/05/05/antra-diena-paryzius-marais-rajonas-4/feed/ 0 emifenija Hôtel de Ville Hôtel de Ville Hôtel de Ville http://emifenija.wordpress.com/2009/05/04/antra-diena-paryzius-marais-rajonas-3/ http://emifenija.wordpress.com/2009/05/04/antra-diena-paryzius-marais-rajonas-3/#comments Mon, 04 May 2009 08:13:55 +0000 emifenija http://emifenija.wordpress.com/?p=514 ]]>

Picasso muziejus (Musée Picasso), atidarytas 1985 m. XVII a. druskos mokesčių rinkėjo name. Ispanų kilmės dailininkas (1881-1973) didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje, prancūzų vyriausybei vietoj palikimo mokesčių buvo padovanota daug jo darbų. Kolekcija atspindi Picasso meninę raidą (mėlynasis, rusvasis ir kubistiniai periodai) bei įvairių medžiagų vartojimą. Čia saugoma didžiausia Picasso darbų kolekcija pasaulyje, tačiau jo paveikslų Paryžiuje galima pamatyti ne tik šiame muziejuje.

Paryžiaus muziejų pasas, suteikiantis galimybę be eilių ir neribotą skaičių aplankyti daugiau nei 60 muziejų ir monumentų Paryžiaus regione. Yra 2, 4 arba 6 dienų pasai. 4 d. pasas kainavo 48 € ≈ 166 Lt.

Pasas įsigalioja nuo dienos užrašomos kitoje jo pusėje. Mes galėjome viena diena ilgiau naudotis pasu, nes įeinant į Triumfo arką užteko parodyti, kad jį turime. Kai kuriuose muziejuose tvarka daug griežtesnė, tikrinamos rankinės, skenuojami pro metalo detektorius įeinantys žmonės.

http://www.breathingearth.net/

Šiame tinklapyje jūs galite matyti CO2 emisijos, gimstamumo ir mirtingumo rodiklių imitavimą einamuoju laiku.

Pakeliui į Picaso muziejų, užsukome į Place des Vosges – tobula simetriška istorinė (pirmoji Paryžiuje) aikštė pačiame Marais centre, kur kadaise vykdavo dvikovos ir turnyrai. Jos simetrija išliko ir po 400 metų, aikštę įrėmina 36 plytų ir akmens namai, po 9 iš kiekvienos pusės.

16 metų (1832-1848) didžiausiame aikštės name gyveno prancūzų poetas, dramaturgas ir romanistas Victoras Hugo. Čia jis parašė didžiają dalį Vargdienių. Trečiame aukšte veikia Victoro Hugo memorialinis muziejus, kur galima pamatyti rekonstruotus kambarius ir daiktų iš jo svarbiausių gyvenimo periodų – nuo vaikystės iki tremties.

Po pusryčių metro nukeliavome į Place de La Bastille.

Ši aikštė yra Marais (pavadinimas reiškia pelkę) rajone, XVII a. buvusi karaliaus rezidencija. Plačioje aikštėje kadaise stovėjo kalėjimo tvirtovė, kurią 1789 07 14 šturmavo revoliucionierių minia. Šis įvykis Prancūzijoje yra kasmet švenčiamas . Vidury aikštės yra Colonne de Juillet - 51,5 m aukščio tuščiavidurė bronzos kolona, užsibaigianti “laisvės genijumi”. Nuotraukoje kolonos fone matosi Opera National de Paris Bastille – vieni moderniausių ir bene daugiausiai  ginčų keliantys operos rūmai Europoje, turintys 5 judančias scenas. Carlosos Otto pastatas nutraukė XIX a. operos rūmų dizaino tradiciją.

Mūsų tikslas šiame rajone buvo Picasso muziejus. Pakeliui matėme reformatų bažnyčią the Reformed Church of Le Marais.

Monmartras (Montmartre) – rajonas, įsikūręs ant aukščiausios miesto kalvos (130 m). Rajono vardas kilęs nuo vietinių kankinių, nukankintų paryžiuje 250 m. (mons martyrium – kankinių kalnas).

Pirmąjį rytą apsipirkome Franprix parduotuvėje, kur kainos labai panašios, tokios pačios, ar net mažesnės nei Lietuvoje ir visi produktai kokybiški. Skanavome džemo, pelėsinio sūrio ir žinoma, prancūziško batono – baguette.

Šalia viešbučio yra parkas le square Clignancourt ir bažnyčia Notre Dame De Clignancourt. Po Paryžių keliaudavome iš dviejų metro stočių: Simplon ir Jules Joffrin.

Grįžome balandžio 20 (pirmadienį) vakare, diena vėliau nei tikėjomės, dėl nuotykių, kurie prasidėjo nusileidus Varšuvos oro uoste, bet apie juos vėliau.

Taigi pirma kelionės diena – kelionė į Varšuvą. Nuvažiavome greit ir smagiai. Tai buvo Velykų rytas – visi keliai beveik tušti (bei geri). Papietavom kavinukėje jau nedaug laiko likus iki mūsų kelionės tikslo. Į oro uostą spėjome laiku, bilietų rezervacija suveikė puikiai, teprireikė asmens dkumentų. Jau praėjus check in pabuvome koplyčioje, įrengtoje oro usoto viduje. Lėktuvas pakilo 20:25 Lenkijos laiku (viena valanda anksčiau nei LT). 22 val. nusileidome Beauvais oro uoste. Tada 1,15 val. kelio shuttle bus ir mes Paryžiuje. Metro nuvykome iki viešbutuko, prieš 11 jau buvome ten, su rezervacija taip pat viskas pavyko ir mes jau keliavome į kambarį. Prieš miegą dar pasivaikšiojome po naktinį Monmartrą ir jau planavome rytdieną.

Geocaching (angl. „geo“ – geografija, „cach“ – slėptuvė) – įdomus žaidimas navigacijos imtuvų naudotojams visame pasaulyje. Geocaching – žaidimas, kuriame gali dalyvauti kiekvienas turintis GPS imtuvą. Tai žaidimas atkakliems, kūrybingiems, ambicingiems, azartiškiems žmonėms.

Panemunės Šile slepiasi lobis, kurį paslėpėme su Vygiu.

Jeigu turite GPS imtuvą, galite smagiai praleisti laiką ieškodami lobio Šiuo metu visas šilas pilnas paukščių čiulbėjimo, gyvybės ir žaliuojančių dobiliukų.

Į Paryžių skrisime iš Varšuvos oro uosto. Į kuri savo mašiniuku išvažiuosime ankstų sekmadieno rytą. Skrydis dviems žmonėms iš Varšuvos į Paryžių į abi puses su visais bagažų ir pan. mokesčiais, perkant internetu tiesiai iš Wizz Air, kainavo 236 € ≈ 815 Lt. Tiesa oro uostas yra šiek tiek toliau nuo Paryžiaus, į centrą veža autobusas už 13 €.

Po visų ilgų paieškų išsirinkome optimaliausią variantą vienos žvaigždutės viešbutuką Monmartre – des Olympiades.

Ten pailsint savo mintis ir kūnus po ekskursijų Paryžiaus mieste mes praleisime 7 nakvynės dienas.

Pagal kainos/kokybės santykį tai geriausia, kas buvo siūloma. Double bed bathroom shared room dviems žmonėms vienai dienai 37 €, 7 nakvynės – 259 € + city taxes: 6,3 €, iš viso 915 Lt.  Perskaičiau visus komentarus apie šį viešbutį internete, savajį pridėsiu po kelionės

Tai parduotuvės, kuriose galite įsigyti įvairių prekių vėrimui, papuošalams ir rankdarbiams kurti: karoliukų, kristalų, akmenų, įv. priedų, įrankių, siūlų, vielučių, įpakavimų, užsegimų, juostelių, detalių ir pan.

http://www.daiwa.lt/ (teko pirkti)

http://www.karoliai.com/ (teko pirkti)

http://www.rankdarbiai.com/ (teko pirkti)

http://www.veriu.lt/ (teko pirkti)

http://www.beads.lt/

http://www.hobera.lt/

http://www.akmeneliai.com/nauji-produktai

http://www.tavokaroliukai.lt/

http://karoliukai.eu/

http://www.mvstudija.lt/

http://www.karoliukas.lt/

http://www.perliukas.lt/

http://www.karoliukai-akmeneliai.lt/

http://www.akmenuku-vaivorykste.lt/

http://www.fixidejos.lt/

http://www.sidabronamai.lt/

http://www.lelija.lt/

http://www.auksarankems.info/

http://karoliukai.xz.lt/

+ http://www.beadshop.lt/

+ http://www.susiverkpats.lt/

+ http://www.papuosaliukai.lt/

+ http://www.veriniams.lt/

+ http://houseart.info/

Ilgai laukta ir širdy brandinta svajonė – balandžio 12 d. laukia kelionė į Paryžių.

8 nuostabios dienos, su nukeliavimu į Varšuvą bei skrydžiu iš jos ir atgal. Nors buvo rašoma, jog viešbučio, kurį rezervavomės, personalas kalba tik savo gimtąja kalba, tačiau gavome malonų laišką anglų kalba, kad rezervacija patvirtinta ir mes jau laukiami.

Au revoir!

Įsigyti Lietuvoje išties patogią ir ergonomiškam darbui pritaikytą kėdę nėra lengva, o jei ir išvis įmanoma.

(Ergonomika kompleksiškai nagrinėja žmogus galimybes ir ypatumus darbe, kad galima būtų sukurti sąlygas, kurios skatintų darbo našumą. Tai mokslas apie darbo aplinkos bei darbo priemonių pritaikymą žmogui.)

Žmonės, kurie praleidžia daug laiko darbe ar namuose sėdėdami, turėtų atkreipti dėmesį į tai, ant KO jie sėdi ir KAIP sėdi.

Šiek tiek apie tai, kokia turėtų būti jūsų darbo kėdė bei koks sėdėjimas jums sukels mažiausią nuovargį arba padės išvengti kraujo apytakos sutrikimų, nugaros ir raumenų skausmų.

(Informacija iš ergonomikos paskaitų):

Ergonomiškos darbo kėdės yra kuriamos atsižvelgiant į tai, kokia sėdėjimo padėtis žmogui yra natūraliausia, palankiausia stuburo slanksteliams, kraujo apytakos procesams ir sukelia mažiausiai įtampos. Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota kėdė pati formuoja taisyklingą sėdėjimo padėtį.

Tam, kad išvengtumėte kojų nuovargio ar patinimo sėdint, naudokite specialią atramą kojoms. Gali praversti ir paprasta kartoninė dėžė ar kitas tinkamo aukščio daiktas.

Darbo kėdė turi leisti lengvai ir laisvai judėti, pasirinkti patogią pozą. Ne per minkšta ir ne per kieta, bei stabili – negriūtų pasilenkus į šalį ar atsilošus. Stabilumą kėdei užtikrina penki atramos taškai į grindis.

Kėdės konstrukcija:

kėlimo ir sukimo mechanizmas, leidžiantis keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą ir, žinoma, porankiai.

Aukštis nuo grindų iki sėdimosios dalies reguliuojamas 35-52,5 cm intervale.

Kėdės plotis 45 cm, gylis 38-43 cm, sėdimosios dalies pasvirimo kampas: -5 iki +15°.

Atrama išlenkta pagal stuburo anatominius išlinkimus, atlošo pasvirimo kampas: 90 iki 120°, plotis 30-45 cm.

Norėdami pasirinkti kėdės aukštį:

atsisėskite – rankas padėkite ant porankių ar stalviršio:
pilna pėda remiasi į grindis, šlaunys šiek tiek aukščiau už kelius, nugara turi jausti atramą, o dilbiai lygiagrečiai su grindimis, rankos sąnariai ir plaštakos tiesioje linijoje, turi išlikti nedidelis atstumas tarp kelio vidinės dalies ir kėdės, keliai ir klubai 90-100°, alkūnės 80-100° kampu, peties kampas 0-20°, o galvos 0–30°.

Ateities kėdės

Suvalkai – vos 26 km nuo Lietuvos sienos esantis miestas. Vieną vakarą būdami Kalvarijos miestelyje sumanėm nuvažiuoti Lenkijon  pavakarieniauti

Suwałki – “istorinis etninės Lietuvos miestas, lietuvių kultūros centras XIX a., nuo kurio pavadinimo visa Lietuvos Užnemunė sinonimiškai vadinama Suvalkija, o jos gyventojai suvalkiečiais.”

“Raudonoji”                                                                                                                                                   “Vyšnių spalvos”

5 dekupažuotos dėžutės + 5 poros veltinių auskarų

Mano pirmoji sagė “Pilkoji” – dekupažo technika. Niekas manęs nemokė, tad viską turėjau perprasti pati, užtat dabar žinau kokių klaidų kitąkart nebekartoti

„Tekstilininkų ir dailininkų gildija“
M. Valančiaus g. 21, Kaunas

“Creativa grupė”
užsidarė

atsidarė nauja
“Spalvų namai”
M. Daukšos 22-2

“ToTo deco”
Vilniaus g. 30
ir nauja parduotuvė Vilniaus g. 14 (pirmas įspūdis buvo tikrai geras ir labai didelis prekių pasirinkimas, o ypač jų ĮVAIRUMAS).

“Hobby centras” (Kauno Mažoji Galerija)
M. Daukšos g. 20

netikėtai atradau, jog priemonėmis dekupažui pradėjo prekiauti
“Silver city”
K.Mindaugo pr. 49 “Akropolis”, “Savas”, “Mega”, “Molas”

Šios savaitės darbas 2000 anketų (po 80 kl.) suvedimas

GALERIJOS

http://sagiunamai.blogspot.com/ (sagės)

http://s176.photobucket.com/albums/w183/IFdekupazas/DEKUPAZAS/

http://picasaweb.google.fr/massa.sonia/ArtesMassa#

http://picasaweb.google.com/maricel.aranguiz/IdeeDecoupage02#

http://www.judresgalerija.lt/galerija/1/24

http://daivosmene.com/index.php?option=com_expose

NAUDINGA

http://www.senasnaujas.lt/?info=product&id=2493

http://www.supermama.lt/forumas/lofiversion/index.php/t262064.html

http://www.biteplius.lt/lt/2forum.showPosts/578293.404-=(884148220

http://blog.delfi.lt/pasidarykpats/1181/

http://www.stamperia.com/corriere-riviste-arretrate.php?idRiv=7/ (galite parsisiusti žurnaliukų, kuriuose yra įdomių idėjų ir dekupažui)

Mano pirmasis plastikinis lėktuvo modelis, kurį suklijavau

Apie lėktuvą Nieuport N.28 C-1

Smagus ir naudingas puslapis modeliavimo tema www.modeliuok.lt

1856m. Rusijos vyriausybė atšaukė vidiniams miesto pastatams tvirtovės statusą. 1857-1863 m. buvo pašalinti gynybiniai pylimai, kurių vietoje aplink Senąją Rygą atsirado daug neužstatytos erdvės.
Buvo suformuotas dekoratyvinių sodinukų, vejos ir parkų ruožas (plotis apie 300 m), kurio viduryje tekėjo miesto kanalo vanduo. Vėliau ši zona išsiplėtė dėl Vermano sodo ir liepomis sodinamų bulvarų. Užstatant erdvę pastatais, susiformavo taip vadinamas bulvarų žiedas, kuris šių dienų moderniajame mieste tapo tikriausia oaze.
Bulvarų žiede yra – laisvės paminklas.                                           (www.anonsas.lt)

Rygos katedra (The Riga Dome Cathedral) – viena didžiausių Katedrų (didžiausia viduramžiais) Baltijos šalyse . Domo Katedros ir vienuolyno pamatai buvo išlieti 1211 metais. Bažnyčia rekonstruota daugybę kartų, ji atskleidžia  visų istorinių stilių pėdsakus. Gotikinių kryžių galerija yra išskirtinis Baltiškos Viduramžių architektūros pavyzdys. 1888-1891m. virš kryžių galerijos pastatyta patalpa, skirta Rygos muziejui ir archyvui (dabar čia Rygos istorijos ir jūreivystės muziejus).
90 metrų aukščio bokštas su smaile – vienas specifiškiausių elementų. Katedros vargonai su daugiau nei 6700 vamzdžių buvo vieni didžiausių ir yra vieni seniausių pasaulyje. Vakarais galima pasiklausyti vargonų koncertų. Šiandien Domo Katedra priklauso liuteronų parapijai.

“Vieną dieną Rudnosiukas nei iš šio, nei iš to nutarė pabėgti iš šio pasaulio. Susirinko būtiniausius daiktus (dantų šepetuką, vilnones kojines, žadintuvą) ir išėjo pasaulio galo link. Keliavo Rudnosiukas daug dienų ir naktų, kol trečiadienį priėjo lentelę, ant kurios buvo parašyta: “Pasaulio galas”.
Šalia lentelės stovėjo nusiminusių žmonių minia, kurie šaukė:-Išėjome į pasaulio galą, nes viskas nusibodo. Ir štai mes priėjome pasaulio galą ir vėl neturim kur dėtis. Kas patars, ką mums toliau daryt?
Rudnosiukas tris savaites mąstė ir tarė:
-Žinot ką!
Minia kaip vienas žmogus pasisuko į jį ir sušuko:
-Ne, nežinom!
Rudnosiukas mįslingai atsakė:
-Ogi einam pas mane namo, išgersim kavos. Ten šiek tiek geriau negu čia, pasaulio gale.
Minia džiaugsmingai sustaugė “Valio! ” ir nuėjo pas Rudnosiuką gerti kavos. Gėrė jie kavą tris dienas ir tris naktis, kol iš minios išsiskyrė pagyvenęs begemotas ir taip pasakė:
-Žinot, mane mama išsiuntė į parduotuvę, parnešti sviesto arba vinių. Bet man viskas buvo taip pakyrėję, kad nutariau neiti daugiau į jokias parduotuves, o eiti į pasaulio galą. Dabar, kai viskas taip sėkmingai baigėsi, aš gal eisiu… Nusipirksiu sviesto arba vinių… Supraskit…  Manęs laukia…Na, tai sudie… Praneškit man, kai bus organizuojama kita išvyka į pasaulio galą… Tai einu…
Minia nejaukiai susižvalgė. Pamažu visi pradėjo prisiminti savo namus, liūdinčius gimines bei artimuosius ir pradėjo skirstytis.
Rudnosiukas liko vienas prie nesuskaitomos daugybės kavos puodukų.
Plovė juos Rudnosiukas tris dienas ir tris naktis. Kai viską sutvarkė, išgirdo prie durų kažką krebždant. Atidaręs duris, išvydo pagyvenusį begemotą. Šis nedrąsiai pakėlė į Rudnosiuką akis ir tarė:
-Man vėl… nusibodo… einam dar kartą į pasaulio galą…
-Gerai, – atsakė Rudnosiukas. -Dabar einam pamiegot, o iš pat ryto trauksim į kelionę.
Kai rytą jiedu pabudo, išgirdo beldimą už durų – ten vėl stovėjo nusiminusi minia, kukliai nuleidusi akis, ir beldėsi.
-Mums irgi viskas nusibodo, – tarė minia. – Gal einam vėl į pasaulio galą?
-Gerai, – atsakė Rudnosiukas, ir jie išėjo.
Po savaitės ant Rudnosiuko namo durų kabėjo lentelė:
REGULIARIOS IŠVYKOS Į PASAULIO GALĄ
dirbame kasdien nuo 9 iki 17 val.
Poilsio diena – sekmadienis“
V.V.Landsbergis “Rudnosiuko istorijos”

MANO VELTINIS RUDNOSIUKAS ————–>

Tai didžiausia bažnyčia Latvijoje ir aukščiausias pastatas Rygos senamiestyje – 123,25 m aukščio.
Pirmą kartą Šv.Petro Bažnyčia paminėta 1209 m.
Viduramžių Rygoje ši bažnyčia buvo pagrindinė; čia veikė viena iš seniausių mokyklų.

Į Šv. Petro bažnyčios bokštą žaibas yra trenkęs net 6 kartus. Bokštas iki pat Antrojo pasaulinio karo buvo aukščiausias medinis statinys Europoje. 1973 m. rekonstruota, medinės bokšto rekonstrukcijos pakeistos metalinėmis.  Žemiausiame (57m) ir aukščiausiame (72m) bokšto aukštuose įrengtos apžvalginės aikštelės, į kurias lankytojus pakelia įrengtas liftas. Iš čia atsiveria senamiesčio stogų, Dauguvos upės vaizdai. Ant varpinės užkeltas gaidys – budrumo ir apsaugos nuo blogųjų dvasių simbolis.

Šiuo metu Šv. Petro bažnyčia yra Rygos Šv. Petro parapijos liuteronų maldos namai.

Bažnyčios viduje yra labai įdomių paveikslų – su įvairiausiais gyvūnais:
šernais, vilkais, liūtais, elniais ir t.t.

Melnais Kaķis – išvertus iš latvių kalbos tai reiškia “Juoda Katė”
Nuotraukoje vienas Rygos klubų tokiu pavadinimu.

Raudonoji dėžutė su Gustav Klimt paveikslo “Kiss” fragmentu (jau padovanota)

Apie paveikslą:
Klimtas, Gustavas ( Klimt, Gustav 1862-1918 m.) – austrų tapytojas.

Gustavo Klimto paveikslas “Bučinys” (orig. ”Der Kuss” ), kurį dailininkas nutapė savo “auksiniu periodu” (1908m.), yra vienas žymiausių jo darbų. Jis vaizduoja aukso ir simbolių fone susikabinusią besibučiuojančią porą. Šiuo metu paveikslas yra Austrijos Belvederio galerijojos muziejuje, kuris įsteigtas Belvederio rūmuose, Vienoje, Austrijoje.

Dvi medinės dekupažuotos dėžutės smulkmenoms (bus padovanotos)

Dekupažavau vazonėlį, kuris buvo veik violetinės spalvos ir niekaip netiko prie namų aplinkos.
<—— Dabar. Toks jis buvo prieš ——>

Atsinaujinau seną ir papilkėjusią duoninę, saugančią mūsų duoną, sausainius ir riestainius

Naudojau dekupažo techniką, kurią dabar išbandau, mėginu perprasti ir pamėgti.

Daug naudingos informacijos yra DecoArtelės bloge. O visas reikalingas medžiagas ir smagių dalykų dekupažinimui įsigijau jaukioje parduotuvėlėje Artmanijoje (Vilniuje).

Laisvės paminklas – Latvijos nepriklausomybės simbolis.
Šalia paminklo stovi garbės sargyba, kuri saugo paminklą.
Garbės sargybą saugo du policininkai. O paminklas nesaugo nieko.

Paminklas pastatytas 1935 m., jo pjedestalas apsuptas skulptūrinių kompozicijų: „Motina Latvija”, „Darbas ir šeima” ir kt.
Šis paminklas išliko nenugriautas per visą Sovietinės Rusijos okupacijos laikotarpį.

Šiandien kurjeris pristatė siuntinį su taip lauktais anatomijos atlasais, kuriuos užsisakiau iš amazon.com, bei dar viena knyga.

Per kažkurią kineziologijos paskaitą KMU universitete dėstytoja užsiminė apie psichokineziologiją. Jokios informacijos lietuvių kalba apie šį mokslą neradau, taigi nusprendžiau atsisiųsti knygą : Pshokinesiology “Doorway to the Unconsciuos Mind”.

Skaityti anglų kalba nebus lengva, bet tikiuosi, kad ši knyga bus įdomi, o gal ir naudinga. Bandysiu išsiaiškinti kas tai per mokslas (ar terapija), kuo jis gali praversti medicininėje praktikoje ar kasdieniniame gyvenime ir kiek logiškai yra pagrįsti psichokineziologijos metodai.

Blyninė ŠEFPAVĀRS VILHELMS Rygos senamiestyje (Škuņu iela 6).

←  Blyninėje draudžiama

Nežinau ar gardžiausi visame mieste, bet blynai joje tikrai labai skanūs Galima išsirinkti su įvairiausiais įdarais (mėsa, grybais, bananais, varške, sūriu, obuoliais), įvairiausiais džemais, o bulvinius blynus su grietinės padažu. Atsigerti latviško pieno ar kefyro. O dar balta mišrainė. Mmm…

Ir pačios blyninės aplinka iš tiesų jauki.

O kainos čia tikrai nedidelės, trise sočiai ir skaniai papietavom uz 7Ls (~35Lt)

Vakar lankėmės Latvijoje. Buvo išties smagu aplankyti rudenėjančią Rygą.

Netikėtai užklydome į Latvijos karo muziejų. Jis paliko įspūdį eksponatų gausa, įdomiu jų pateikimu ir malonia aplinka, o įėjimas į jį Admission free!, t.y. visiškai nemokamas.

Keturiuose aukštuose pateikiama visa istorija apie Latvijos dalyvavimą I-II pasauliniuose karuose, Latvija Sovietų okupacijos periodu ir kt.  Su gausybe nuotraukų, dokumentų, kareivių apranga ir uniformomis, įvairiausiais ginklais. Įrengti gražus stendai ir modeliai, pvz. rastų kambarėlis su krosnele, medicinos sesuo aprišanti kareiviui sužeistą galvą, ūkiantis traukinys ir net įrengti sovietmečio laikų svetainės ir virtuvės pavyzdžiai.

Šiuo metu veikiančias ekspozicijas galima pamatyti iliustracijoje.

Rygos gynybinės sienos bokštas – vienintelis bokštas, buvęs Rygos miesto sienoje. Pastatytas XIII a., jis buvo didžiausias ir saugojo miesto prieigas iki XVII a. Nuo XVII a. šiame bokšte buvo laikomas parakas. Dabar jis priklauso karo muziejui.

Taigi, muziejų įdomu ir verta aplankyti, juolab, kad Ryga nėra jau taip toli nuo Lietuvos, tik apie 85 km nuo sienos.

„Aš gyvenu labai juokingai — kiekvieną dieną verkiu, o vakarais pusryčius valgau. Praeitą savaitę buvau išėjus iš proto ir kokias tris dienas prote nenakvojau. Grįžau vakar į protą, atsirakinau tyliai duris… Manau sau — atsigulsiu tyliai, protas nesupras, kad buvau išėjus. Ale kur tau, pabudo ir kad ėmė rėkti: — Kur tu, beprote, vaikščioji be proto? Aš bandžiau jam teisintis, kad vaikščiojau, nors ir be proto, bet užtat su jausmais. O jis neklauso ir rėkia toliau: — Kokie gali būti jausmai be proto? Asilas galbūt irgi geriausių jausmų kupinas, bet tai nereiškia, kad jis ne Asilas…

Žodžiu, barėmės su protu iki vidurnakčio, mano jausmai neišlaikė ir pradėjo žliumbti kaip sena boba be dantų. Įsivaizduok, kokia kvaila mano padėtis — jausmai verkia, protas rėkia… O čia dar kažkas tik krimst krimst pašonėj. Ogi žiūriu — sąžinė graužia, jau pusė pilvo nugraužta. Galvoju sau — gal vėl išeit iš proto, ar ką, jeigu jau visi jie šitaip šitaip… Bet protas capt mane už gerklės ir sako: — Niekur tu neisi, kol sąžinė nepasisotins…

Graužė graužė mane sąžinė, ir liko tik graužtukas. Nuvežė mane į ligoninę ir paguldė į graužtukų skyrių: aplink visokių obuolių, kriaušių graužtukai guli, televizorių žiūri, jaunystę prisimena… Aš jiems ir sakau: — Vyrai, jūs tik vieni kitiems gerklių nepergraužkit, ir viskas bus kaip rojuj.

O vienas graužtukas buvo tik apsimetėlis graužtukas, iš tiesų tai jis buvo išdavikas Baravykas Olegas, kilęs iš neturtingos musmirių giminės. Jis iškart nubėgo pas ligoninės vyr. Gydytoją ir pranešė, kad aš vartoju žodį „rojus“, o „pragaro“ nevartoju. Gydytojas greit atbėgo ir suleido man vaistų, “Kad Geriau Būtų” (sutrumpintas vaistų pavadinimas “KGB”). Iškart pasidarė geriau — išmušė sveikas raudonumas, o netrukus atėjo ir galas. Atsistojo vidury kambario ir suriko: “Aš Galas, dabar visiems galas”. Na, galas — tai galas, pagalvojom mes su kitais graužtukais ir nuėjom ruoštis galui. Prausėmės ligoninės tualete, staiga girdžiu — kažkas mauroja. Ogi žiūriu — ten meška besivoliojanti. Ji ir sako man: — Imk varpelį ir bėgiok po tualetą, o aš į tave akmenimis mėtysiu. — Gerai, iškart sutikau ir pradėjau bėgioti šen bei ten. Staiga žiūriu — pelytė tupi ant grindų ir sako man: — Duok man varpelį, nes jis auksinis. Taip lakstė pelytė su varpeliu, o meška niekaip jos užmušti negalėjo, Tada meška ir sako man: — Pakrapštyk man ausį, kai ką gausi.

Pasiėmiau aš didelį pagalį ir ėmiau krapštyt meškai ausį. Ir iškrapščiau spalvotą televizorių. Nešuos aš tą televizorių iš tualeto, ogi žiūriu — manęs jau Galas laukia ir klausia: — Iš kur gavai spalvotą televizorių? Atiduok, nes man labai jo reikia… — Neduosiu! — surikau aš. — Eik į tualetą, ten meška televizorius dalina.

Nuėjo Galas į tualetą ir gavo ne televizorių, o su plyta per galvą. Mat jį galas…
Grįžau aš namo, žiūriu — Protas su Jausmais kortomis lošia iš sąžinės. Į mane jokio dėmesio nekreipia… Supykau žvėriškai ir surikau paukštiškai: — Štiš iš mano namų, besarmačiai!
Jie baisiausiai išsigando ir iššoko pro langą. Nenakvojo namie kokią savaitę. Paskui vieną naktį, kai jau buvau atsigulus miegoti, girdžiu, kad kažkas krebžda prie durų. Atidarau, o ten, nudelbę akis žemėn, apšepę, alkani stovi Protas ir Jausmai. Priėmiau aš juos, pavalgydinau ir nuvedžiau miegoti. O vakare, kai nuėjau pasakyti “Labanakt”, jie apsikabino mane ir tyliai pasakė: “Mes daugiau taip niekada nedarysime”. Tai va koks puikus mano Protas ir kokie žavingi Jausmai.“

V.V. Landsbergis “Rudnosiuko istorijos” 2007, 94-96 psl.