Emos Sferos patyrimai

pomėgiai, fotografija bei kitos mintys ir pastebėjimai

Ketvirta diena. Paryžius. Cité sala. Teisingumo rūmai 2009/07/30

Palais de Justice. Didžiulis Teisingumo rūmų blokas driekiasi per visą Ile de la Cité plotį. Ši vieta buvo užimta jau nuo romėnų laikų, čia buvo karališkosios valdžios buveinė iki XIV a., kai Karolis V perkėlė dvarą į Marais.

Šiandien šie rūmai simbolizuoja didįjį Napoleono palikimą – Prancūzijos juridinę sistemą.

Prefecture de Police – tai policijos vyriausioji valdyba. Čia vyko įnirtingi mūšiai per Antrąjį pasaulinį karą.

Lankydami šiuos objektus gražią trečiadienio popietę pamatėme tikrą paryžietišką mitingą su užvedančiai skanduojamu šūkiu.

 

Ketvirta diena. Paryžius. Cité sala. Pont Neuf 2009/07/29

Filed under: Kelionės,Paryžius — Emos Sferos @ 08:50
Tags: , , , ,

Pont Neuf. Nors šis tiltas vadinamas Naujuoju tiltu, jis yra seniausias Paryžiuje, nuo pat pastatymo garsinamas didžių literatų ir menininkų. Pirmąjį akmenį 1548 m. padėjo Henrikas III, o tiltą 1607 m. atidengė ir jam vardą davė Henrikas IV.

Tiltą sudaro 12 arkų, jo ilgis 275 m. Pirmasis akmeninis tiltas Paryžiuje pastatytas be namų. Centrinėje dalyje stovi Henriko IV statula.

Pont Neuf atrodė išties įspūdingai, kai vėlyvą vakarą plaukėme Senos upe.

 

Ketvirta diena. Paryžius. Cité sala. Šventoji koplyčia 2009/07/28

Sainte-Chapelle (Šventoji koplyčia) – vienas iš garsiausių Vakarų pasaulio architektūros šedevrų, gotikos perlas. Viduramžiais pamaldūs žmonės lygino ją su “rojaus vartais”. Šiandien šviesa liejasi pro 15 vitražinių langų, kuriuos skiria ploniausios kolonos, kylančios 15 m iki žvaigždėmis nusėtų skliautų. Languose pavaizduota daugiau nei 1000 religinių scenų iš Senojo ir Naujojo Testamento.

1248 m. koplyčią pastatė  Liudvikas IX Kristaus erškėčių vainikui ir kitoms relikvijoms saugoti.

Langas rožė. 86 vitražo plokštėse vaizduojama Apokalipsė geriausiai matyti saulei leidžiantis. 1485 m. langą padovanojo Karolis VIII.

Žemutinėje koplyčioje Dievą garbino tarnai ir paprasti žmonės, o aukštutinė buvo skirta karaliui ir karališkajai šeimai.

Smailė siekia 75 m aukštį. Ji buvo pastatyta 1853 m., trims ankstesnėms smailėms sudegus.

Liudvikas IX 1297 m. buvo paskelbtas šventuoju. 1239 m. iš Konstantinopolio imperatoriaus jis įsigijo Erškėčių vainiką, o 1241 m. – ir kitų relikvijų, viena iš jų –  Kristaus kryžiaus fragmentas. Už relikvijas jis sumokėjo beveik tris kartus daugiau nei už visą Sainte-Chapelle statybą.

Įėjimas į Šventąją Koplyčia su muziejų pasu nemokamas. Tik norinčiuosius aplankyti koplyčią pasitinka didžiulė eilė.

 

Ketvirta diena. Paryžius. Cité sala. Archeologinė kripta 2009/07/09

Crypte Archeologique (Archeologinėje kriptoje) galima išvysti III a. po Kr. pab. romėniškų namų ir tvirtovių likučius.

Ji yra po pagrindine aikšte (parvis) prieš Notre-Dame ir po žeme driekiasi 120 m.

Romėnų miesto ribas atskleidė nuo vykdomi XIX a. kasinėjimai.

Čia eksponuojamos keliais šimtais senesnės nei katedra pamatų ir sienų liekanas.

Galima pamatyti Lutecijos namo įmantrias požemines šildymo sistemos fragmentus. Ši gyvenvietė priklausė parizijams.

Kripta įrengta tikrai įdomiai, patraukliai patekti įvairūs istoriniai faktai. Vizualizacijos ir apšvietimas nukelia į Paryžiaus vystymosi istoriją. Jeigu ne mūsų rašytinis kelionių vadovas, įėjimo į archeologinę kriptą net nebūtume pastebėję.

Į šią vietą taip pat galima įeiti nemokamai naudojantis Paryžiaus muziejų pasu.

 

 

 

 

Ketvirta diena. Paryžius. Cité sala. Conciergerie kalėjimas 2009/07/08

Conciergerie – šiurpus kalėjimas su savitais bokštais, iš kur kelias vedė į giljotiną, buvo ypač naudojamas per Revoliuciją.

Conciergerie, kuris užima šiaurinę senųjų Kapetingų rūmų dalį, valdė karaliaus rūmų prižiūrėtojas (concierge). Kai karalius persikėlė į Marais, rūmuose liko teismas, “concierge” tapo vyriausiuoju kalėjimo prižiūrėtoju.

Per Revoliuciją čia kalėjo daugiau nei 4000 kalinių, tarp jų ir Marija Antuanetė, kuri iki egzekucijos buvo laikoma mažutėje celėje. Conciergerie pastate yra gotikinė keturių navų “Ginkluotų vyrų salė”, kur kadaise gyveno karaliaus rūmų sargybiniai. XIX a. atnaujintuose rūmuose išliko XI a. kankinimų kambarys, Bonbeco bokštas ir XIV a. viešojo laikrodžio bokštas. Seniausias laikrodis mieste vis dar tebeveikia (Tour de l’Horloge (Palais de Justice)).

Į Conciergerie kalėjimą įėjimas su Paryžiaus muziejų pasu nemokamas.

 

Ketvirta diena. Paryžius. Cité sala 2009/07/07

Filed under: Kelionės,Paryžius — Emos Sferos @ 19:38
Tags: , , , , ,

Île de la Cité (Cité sala)tai vieta nuo kurios prasidėjo visa Paryžiaus istorija.
Valties pavidalo sala Senoje, kur prieš 2000 m. apsigyveno keltų gentys. Vėliau vienos iš genčių, parizijų, vardu buvo pavadintas visas miestas.

Ši sala buvo tik menkas kaimelis, kai 53 m. pr. Kr. pasirodė užkariautojas Julijus Cezaris. Paryžių 55 m. pr. Kr.  užkariavo romėnai, jis tebuvo užliejamas žvejų kaimelis Cité saloje, kur gyveno parizijų gentis. Didžiulės romėnų arenos (romėnai Paryžių vadino Lutecija) liekanų dalys buvo naudojamos Île de la Cité sienų statybai.

Senieji karaliai salą pavertė politinės valdžios centru, o  viduramžiais čia įsikūrė Bažnyčia ir teisėtvarka, kurios saloje viešpatauja iki šiol. Čia įsikūrę teisingumo rūmai – Palais de Justice ir gotikos šedevras – Notre-Dame (Dievo motinos) katedra. Anksčiau buvusi pelkėta ganykla sala  XVII a. tapo elegantišku  gyvenamuoju rajonu.

Rytiniame salos gale tiltas St-Louis jungia ją su mažesne Ile St-Louis (Šv. Liudviko sala). Henriko IV tiltas Pont Neuf jungia Ile de la Cité su abiem Senos krantais.

 

Trečia diena. Paryžius. Eifelio bokšto kvartalas 2 2009/06/01

mūsų sužadėtuvės

Mūsų sužadėtuvės prie Eifelio bokšto

Eifelio bokštas (Tour Eiffel) buvo sukurtas 1889 m. Pasaulinės parodos lankytojams nustebinti ir Paryžiaus horizontui laikinai paįvairinti. Inžinieriaus Gustave’o Eiffelio (1832-1923) statinys buvo nuožmiai kritikuotas XIX a. estetų. Poetas Paulis Veraine’as pakeliui darydavo lankstą, kad nematytų bokšto. Tai buvo aukščiausias statinys iki 1931 m., kai buvo baigtas Niujorko Empire State Building.

Dabar bokštas yra Paryžiaus simbolis. Jis puikiais atrodo po atlikto remonto be naujos apšvietimo sistemos.

Eiffelio manymu, sudėtinga ketaus santvarų konstrukcija turėjo apsaugoti bokštą nuo stipraus vėjo. Tačiau Eiffelio projektu buvo susižavėta dėl jo malonios simetrijos.

Suklydęs drąsuolis
Bokštas įkvėpė ne vieną pašėlusį triuką. Į jį kopė alpinistai, žemyn dviračiu leidosi vienas žurnalistas, ant jo nutūpdavo parašiutininkai, pasirodydavo cirko artistai. 1912 m. paryžietis siuvėjas Reicheltas pamėgino nuskristi nuo parapeto su patobulintu apsiaustu vietoj sparnų. Jis negyvas žnektelėjo žemėn didelės minios akivaizdoje. Skrodimas parodė, kad, dar nepalietęs žemės, jis mirė nuo širdies priepuolio.

Pirmas lygmuo
57 m aukštyje, galima užlipti 360 pakopų arba pakilti liftu.

Antras lygmuo
115 m, nuo pirmojo jį skiria 359 pakopos arba kelios minutės liftu.

Trečias lygmuo
276 m virš žemės, vienu metu išlaiko 800 žmonių.

Skaičiai
Bokšto aukštis su antena 324 m
Karštą dieną dėl metalo plėtimosi aukštis padidėja 18 cm
Iki  3 lygmens veda 1665 pakopos
Bokštą laiko 2,5 mln kniedžių.
Siūbavimo amplitudė – ne didesnė kaip 7 cm
Svoris 10 100 tonų
Dažymui kas  7 metai reikia 60 t dažų.