Emos Sferos patyrimai

pomėgiai, fotografija bei kitos mintys ir pastebėjimai

Trečia diena. Paryžius. Eifelio bokšto kvartalas 2 2009/06/01

mūsų sužadėtuvės

Mūsų sužadėtuvės prie Eifelio bokšto

Eifelio bokštas (Tour Eiffel) buvo sukurtas 1889 m. Pasaulinės parodos lankytojams nustebinti ir Paryžiaus horizontui laikinai paįvairinti. Inžinieriaus Gustave’o Eiffelio (1832-1923) statinys buvo nuožmiai kritikuotas XIX a. estetų. Poetas Paulis Veraine’as pakeliui darydavo lankstą, kad nematytų bokšto. Tai buvo aukščiausias statinys iki 1931 m., kai buvo baigtas Niujorko Empire State Building.

Dabar bokštas yra Paryžiaus simbolis. Jis puikiais atrodo po atlikto remonto be naujos apšvietimo sistemos.

Eiffelio manymu, sudėtinga ketaus santvarų konstrukcija turėjo apsaugoti bokštą nuo stipraus vėjo. Tačiau Eiffelio projektu buvo susižavėta dėl jo malonios simetrijos.

Suklydęs drąsuolis
Bokštas įkvėpė ne vieną pašėlusį triuką. Į jį kopė alpinistai, žemyn dviračiu leidosi vienas žurnalistas, ant jo nutūpdavo parašiutininkai, pasirodydavo cirko artistai. 1912 m. paryžietis siuvėjas Reicheltas pamėgino nuskristi nuo parapeto su patobulintu apsiaustu vietoj sparnų. Jis negyvas žnektelėjo žemėn didelės minios akivaizdoje. Skrodimas parodė, kad, dar nepalietęs žemės, jis mirė nuo širdies priepuolio.

Pirmas lygmuo
57 m aukštyje, galima užlipti 360 pakopų arba pakilti liftu.

Antras lygmuo
115 m, nuo pirmojo jį skiria 359 pakopos arba kelios minutės liftu.

Trečias lygmuo
276 m virš žemės, vienu metu išlaiko 800 žmonių.

Skaičiai
Bokšto aukštis su antena 324 m
Karštą dieną dėl metalo plėtimosi aukštis padidėja 18 cm
Iki  3 lygmens veda 1665 pakopos
Bokštą laiko 2,5 mln kniedžių.
Siūbavimo amplitudė – ne didesnė kaip 7 cm
Svoris 10 100 tonų
Dažymui kas  7 metai reikia 60 t dažų.

 

Trečia diena. Paryžius. Eiffelio bokšto kvartalas

Ties Avenue de la Motte Picquet kampu driekiasi XVIII a. Ecole Militaire pastatai, Parc du Champs de Mars tęsiasi iki Eiffelio bokšto ir Senos. Alėjose aplink bokštą stovi prašmatnūs pasatai, kai kurie Art Nouveau stiliaus, ir daug ambasadų. Rajonas buvo labai vertinamas jau tarpukario metu. Net anksčiau, XVIII a., turtingi Marais gyventojai kėlėsi į šitą miesto dalį ir statėsi aristokratiškus namus.

Champ-de-Mars. Sodai plytintys nuo Eiffelio bokšto iki Ecole Militaire, iš pradžių buvo Ecole Militaire (Karinės mokyklos) auklėtinių pratybų aikštė. Vėliau čia kildavo balionai, vykdavo žirgų lenktynės, o liepos 14 d. – masinės Revoliucijos metinių ceremonijos. Pirmoji ceremonija buvo surengta 1790 m. niūraus belaisvio Liudviko XVI akivaizdoje. XIX a. pab. čia rengtos milžiniškos parodos. 1889 metų Pasaulinei parodai buvo pastatytas Eiffelio bokštas.

Ecole Militaire. Liudviko XV karališkoji karinė akademija buvo įkurta 1751 m. penkiems šimtams jaunuolių iš nuskurdusių karininkų šeimų išmokslinti. Jų centrinis paviljonas – puikus prancūzų klasicizmo pavyzdys su aštuoniais korintiniais pilioriais ir keturkampiu kupolu. Interjeras išpuoštas Liudviko XVI stiliumi. Dėmesį patraukia koplyčia ir pagrindinių laiptų turėklai iš kaliojo plieno.
Akademiją baigė ir Napoleonas, kurio baigimo pažymėjimas pradedamas žodžiais: “gerai susikolsčius aplinkybėmis jis gali daug pasiekti”.