Ketvirta diena. Paryžius. Cité sala. Šventoji koplyčia 2009/07/28

Sainte-Chapelle (Šventoji koplyčia) – vienas iš garsiausių Vakarų pasaulio architektūros šedevrų, gotikos perlas. Viduramžiais pamaldūs žmonės lygino ją su “rojaus vartais“. Šiandien šviesa liejasi pro 15 vitražinių langų, kuriuos skiria ploniausios kolonos, kylančios 15 m iki žvaigždėmis nusėtų skliautų. Languose pavaizduota daugiau nei 1000 religinių scenų iš Senojo ir Naujojo Testamento.

1248 m. koplyčią pastatė  Liudvikas IX Kristaus erškėčių vainikui ir kitoms relikvijoms saugoti.

Langas rožė. 86 vitražo plokštėse vaizduojama Apokalipsė geriausiai matyti saulei leidžiantis. 1485 m. langą padovanojo Karolis VIII.

Žemutinėje koplyčioje Dievą garbino tarnai ir paprasti žmonės, o aukštutinė buvo skirta karaliui ir karališkajai šeimai.

Smailė siekia 75 m aukštį. Ji buvo pastatyta 1853 m., trims ankstesnėms smailėms sudegus.

Liudvikas IX 1297 m. buvo paskelbtas šventuoju. 1239 m. iš Konstantinopolio imperatoriaus jis įsigijo Erškėčių vainiką, o 1241 m. – ir kitų relikvijų, viena iš jų –  Kristaus kryžiaus fragmentas. Už relikvijas jis sumokėjo beveik tris kartus daugiau nei už visą Sainte-Chapelle statybą.

Įėjimas į Šventąją Koplyčia su muziejų pasu nemokamas. Tik norinčiuosius aplankyti koplyčią pasitinka didžiulė eilė.

Trečia diena. Paryžius. Eifelio bokšto kvartalas 2 2009/06/01

Eifelio bokštas (Tour Eiffel) buvo sukurtas 1889 m. Pasaulinės parodos lankytojams nustebinti ir Paryžiaus horizontui laikinai paįvairinti. Inžinieriaus Gustave’o Eiffelio (1832-1923) statinys buvo nuožmiai kritikuotas XIX a. estetų. Poetas Paulis Veraine’as pakeliui darydavo lankstą, kad nematytų bokšto. Tai buvo aukščiausias statinys iki 1931 m., kai buvo baigtas Niujorko Empire State Building.

Dabar bokštas yra Paryžiaus simbolis. Jis puikiais atrodo po atlikto remonto be naujos apšvietimo sistemos.

Eiffelio manymu, sudėtinga ketaus santvarų konstrukcija turėjo apsaugoti bokštą nuo stipraus vėjo. Tačiau Eiffelio projektu buvo susižavėta dėl jo malonios simetrijos.

Suklydęs drąsuolis
Bokštas įkvėpė ne vieną pašėlusį triuką. Į jį kopė alpinistai, žemyn dviračiu leidosi vienas žurnalistas, ant jo nutūpdavo parašiutininkai, pasirodydavo cirko artistai. 1912 m. paryžietis siuvėjas Reicheltas pamėgino nuskristi nuo parapeto su patobulintu apsiaustu vietoj sparnų. Jis negyvas žnektelėjo žemėn didelės minios akivaizdoje. Skrodimas parodė, kad, dar nepalietęs žemės, jis mirė nuo širdies priepuolio.

Pirmas lygmuo
57 m aukštyje, galima užlipti 360 pakopų arba pakilti liftu.

Antras lygmuo
115 m, nuo pirmojo jį skiria 359 pakopos arba kelios minutės liftu.

Trečias lygmuo
276 m virš žemės, vienu metu išlaiko 800 žmonių.

Skaičiai
Bokšto aukštis su antena 324 m
Karštą dieną dėl metalo plėtimosi aukštis padidėja 18 cm
Iki  3 lygmens veda 1665 pakopos
Bokštą laiko 2,5 mln kniedžių.
Siūbavimo amplitudė – ne didesnė kaip 7 cm
Svoris 10 100 tonų
Dažymui kas  7 metai reikia 60 t dažų.

Antra diena. Paryžius. Marais rajonas 2 2009/05/01

Pakeliui į Picaso muziejų, užsukome į Place des Vosges – tobula simetriška istorinė (pirmoji Paryžiuje) aikštė pačiame Marais centre, kur kadaise vykdavo dvikovos ir turnyrai. Jos simetrija išliko ir po 400 metų, aikštę įrėmina 36 plytų ir akmens namai, po 9 iš kiekvienos pusės.

16 metų (1832-1848) didžiausiame aikštės name gyveno prancūzų poetas, dramaturgas ir romanistas Victoras Hugo. Čia jis parašė didžiają dalį Vargdienių. Trečiame aukšte veikia Victoro Hugo memorialinis muziejus, kur galima pamatyti rekonstruotus kambarius ir daiktų iš jo svarbiausių gyvenimo periodų – nuo vaikystės iki tremties.

Antra diena. Paryžius. Marais rajonas 2009/04/29

Po pusryčių metro nukeliavome į Place de La Bastille.

Ši aikštė yra Marais (pavadinimas reiškia pelkę) rajone, XVII a. buvusi karaliaus rezidencija. Plačioje aikštėje kadaise stovėjo kalėjimo tvirtovė, kurią 1789 07 14 šturmavo revoliucionierių minia. Šis įvykis Prancūzijoje yra kasmet švenčiamas . Vidury aikštės yra Colonne de Juillet – 51,5 m aukščio tuščiavidurė bronzos kolona, užsibaigianti “laisvės genijumi“. Nuotraukoje kolonos fone matosi Opera National de Paris Bastille – vieni moderniausių ir bene daugiausiai  ginčų keliantys operos rūmai Europoje, turintys 5 judančias scenas. Carlosos Otto pastatas nutraukė XIX a. operos rūmų dizaino tradiciją.

Mūsų tikslas šiame rajone buvo Picasso muziejus. Pakeliui matėme reformatų bažnyčią the Reformed Church of Le Marais.