Ketvirta diena. Paryžius. Cité sala. Teisingumo rūmai 2009/07/30

Palais de Justice. Didžiulis Teisingumo rūmų blokas driekiasi per visą Ile de la Cité plotį. Ši vieta buvo užimta jau nuo romėnų laikų, čia buvo karališkosios valdžios buveinė iki XIV a., kai Karolis V perkėlė dvarą į Marais.

Šiandien šie rūmai simbolizuoja didįjį Napoleono palikimą – Prancūzijos juridinę sistemą.

Prefecture de Police – tai policijos vyriausioji valdyba. Čia vyko įnirtingi mūšiai per Antrąjį pasaulinį karą.

Lankydami šiuos objektus gražią trečiadienio popietę pamatėme tikrą paryžietišką mitingą su užvedančiai skanduojamu šūkiu.

Ketvirta diena. Paryžius. Cité sala. Šventoji koplyčia 2009/07/28

Sainte-Chapelle (Šventoji koplyčia) – vienas iš garsiausių Vakarų pasaulio architektūros šedevrų, gotikos perlas. Viduramžiais pamaldūs žmonės lygino ją su “rojaus vartais“. Šiandien šviesa liejasi pro 15 vitražinių langų, kuriuos skiria ploniausios kolonos, kylančios 15 m iki žvaigždėmis nusėtų skliautų. Languose pavaizduota daugiau nei 1000 religinių scenų iš Senojo ir Naujojo Testamento.

1248 m. koplyčią pastatė  Liudvikas IX Kristaus erškėčių vainikui ir kitoms relikvijoms saugoti.

Langas rožė. 86 vitražo plokštėse vaizduojama Apokalipsė geriausiai matyti saulei leidžiantis. 1485 m. langą padovanojo Karolis VIII.

Žemutinėje koplyčioje Dievą garbino tarnai ir paprasti žmonės, o aukštutinė buvo skirta karaliui ir karališkajai šeimai.

Smailė siekia 75 m aukštį. Ji buvo pastatyta 1853 m., trims ankstesnėms smailėms sudegus.

Liudvikas IX 1297 m. buvo paskelbtas šventuoju. 1239 m. iš Konstantinopolio imperatoriaus jis įsigijo Erškėčių vainiką, o 1241 m. – ir kitų relikvijų, viena iš jų –  Kristaus kryžiaus fragmentas. Už relikvijas jis sumokėjo beveik tris kartus daugiau nei už visą Sainte-Chapelle statybą.

Įėjimas į Šventąją Koplyčia su muziejų pasu nemokamas. Tik norinčiuosius aplankyti koplyčią pasitinka didžiulė eilė.

Ketvirta diena. Paryžius. Cité sala. Conciergerie kalėjimas 2009/07/08

Conciergerie – šiurpus kalėjimas su savitais bokštais, iš kur kelias vedė į giljotiną, buvo ypač naudojamas per Revoliuciją.

Conciergerie, kuris užima šiaurinę senųjų Kapetingų rūmų dalį, valdė karaliaus rūmų prižiūrėtojas (concierge). Kai karalius persikėlė į Marais, rūmuose liko teismas, “concierge“ tapo vyriausiuoju kalėjimo prižiūrėtoju.

Per Revoliuciją čia kalėjo daugiau nei 4000 kalinių, tarp jų ir Marija Antuanetė, kuri iki egzekucijos buvo laikoma mažutėje celėje. Conciergerie pastate yra gotikinė keturių navų “Ginkluotų vyrų salė“, kur kadaise gyveno karaliaus rūmų sargybiniai. XIX a. atnaujintuose rūmuose išliko XI a. kankinimų kambarys, Bonbeco bokštas ir XIV a. viešojo laikrodžio bokštas. Seniausias laikrodis mieste vis dar tebeveikia (Tour de l’Horloge (Palais de Justice)).

Į Conciergerie kalėjimą įėjimas su Paryžiaus muziejų pasu nemokamas.

Ketvirta diena. Paryžius. Cité sala 2009/07/07

Île de la Cité (Cité sala) – tai vieta nuo kurios prasidėjo visa Paryžiaus istorija.
Valties pavidalo sala Senoje, kur prieš 2000 m. apsigyveno keltų gentys. Vėliau vienos iš genčių, parizijų, vardu buvo pavadintas visas miestas.

Ši sala buvo tik menkas kaimelis, kai 53 m. pr. Kr. pasirodė užkariautojas Julijus Cezaris. Paryžių 55 m. pr. Kr.  užkariavo romėnai, jis tebuvo užliejamas žvejų kaimelis Cité saloje, kur gyveno parizijų gentis. Didžiulės romėnų arenos (romėnai Paryžių vadino Lutecija) liekanų dalys buvo naudojamos Île de la Cité sienų statybai.

Senieji karaliai salą pavertė politinės valdžios centru, o  viduramžiais čia įsikūrė Bažnyčia ir teisėtvarka, kurios saloje viešpatauja iki šiol. Čia įsikūrę teisingumo rūmai – Palais de Justice ir gotikos šedevras – Notre-Dame (Dievo motinos) katedra. Anksčiau buvusi pelkėta ganykla sala  XVII a. tapo elegantišku  gyvenamuoju rajonu.

Rytiniame salos gale tiltas St-Louis jungia ją su mažesne Ile St-Louis (Šv. Liudviko sala). Henriko IV tiltas Pont Neuf jungia Ile de la Cité su abiem Senos krantais.

Trečia diena. Paryžius. Eifelio bokšto kvartalas 2 2009/06/01

Eifelio bokštas (Tour Eiffel) buvo sukurtas 1889 m. Pasaulinės parodos lankytojams nustebinti ir Paryžiaus horizontui laikinai paįvairinti. Inžinieriaus Gustave’o Eiffelio (1832-1923) statinys buvo nuožmiai kritikuotas XIX a. estetų. Poetas Paulis Veraine’as pakeliui darydavo lankstą, kad nematytų bokšto. Tai buvo aukščiausias statinys iki 1931 m., kai buvo baigtas Niujorko Empire State Building.

Dabar bokštas yra Paryžiaus simbolis. Jis puikiais atrodo po atlikto remonto be naujos apšvietimo sistemos.

Eiffelio manymu, sudėtinga ketaus santvarų konstrukcija turėjo apsaugoti bokštą nuo stipraus vėjo. Tačiau Eiffelio projektu buvo susižavėta dėl jo malonios simetrijos.

Suklydęs drąsuolis
Bokštas įkvėpė ne vieną pašėlusį triuką. Į jį kopė alpinistai, žemyn dviračiu leidosi vienas žurnalistas, ant jo nutūpdavo parašiutininkai, pasirodydavo cirko artistai. 1912 m. paryžietis siuvėjas Reicheltas pamėgino nuskristi nuo parapeto su patobulintu apsiaustu vietoj sparnų. Jis negyvas žnektelėjo žemėn didelės minios akivaizdoje. Skrodimas parodė, kad, dar nepalietęs žemės, jis mirė nuo širdies priepuolio.

Pirmas lygmuo
57 m aukštyje, galima užlipti 360 pakopų arba pakilti liftu.

Antras lygmuo
115 m, nuo pirmojo jį skiria 359 pakopos arba kelios minutės liftu.

Trečias lygmuo
276 m virš žemės, vienu metu išlaiko 800 žmonių.

Skaičiai
Bokšto aukštis su antena 324 m
Karštą dieną dėl metalo plėtimosi aukštis padidėja 18 cm
Iki  3 lygmens veda 1665 pakopos
Bokštą laiko 2,5 mln kniedžių.
Siūbavimo amplitudė – ne didesnė kaip 7 cm
Svoris 10 100 tonų
Dažymui kas  7 metai reikia 60 t dažų.

Trečia diena. Paryžius. Eiffelio bokšto kvartalas

Ties Avenue de la Motte Picquet kampu driekiasi XVIII a. Ecole Militaire pastatai, Parc du Champs de Mars tęsiasi iki Eiffelio bokšto ir Senos. Alėjose aplink bokštą stovi prašmatnūs pasatai, kai kurie Art Nouveau stiliaus, ir daug ambasadų. Rajonas buvo labai vertinamas jau tarpukario metu. Net anksčiau, XVIII a., turtingi Marais gyventojai kėlėsi į šitą miesto dalį ir statėsi aristokratiškus namus.

Champ-de-Mars. Sodai plytintys nuo Eiffelio bokšto iki Ecole Militaire, iš pradžių buvo Ecole Militaire (Karinės mokyklos) auklėtinių pratybų aikštė. Vėliau čia kildavo balionai, vykdavo žirgų lenktynės, o liepos 14 d. – masinės Revoliucijos metinių ceremonijos. Pirmoji ceremonija buvo surengta 1790 m. niūraus belaisvio Liudviko XVI akivaizdoje. XIX a. pab. čia rengtos milžiniškos parodos. 1889 metų Pasaulinei parodai buvo pastatytas Eiffelio bokštas.

Ecole Militaire. Liudviko XV karališkoji karinė akademija buvo įkurta 1751 m. penkiems šimtams jaunuolių iš nuskurdusių karininkų šeimų išmokslinti. Jų centrinis paviljonas – puikus prancūzų klasicizmo pavyzdys su aštuoniais korintiniais pilioriais ir keturkampiu kupolu. Interjeras išpuoštas Liudviko XVI stiliumi. Dėmesį patraukia koplyčia ir pagrindinių laiptų turėklai iš kaliojo plieno.
Akademiją baigė ir Napoleonas, kurio baigimo pažymėjimas pradedamas žodžiais: “gerai susikolsčius aplinkybėmis jis gali daug pasiekti“.

 

 

Trečia diena. Triumfo arka 2 2009/05/29

Nuo arkos, esančios  Place Charles de Gaulle (l’Etoile) centre, veda 12 alėjų. kai kurios pavadintos garsių prancūzų karo vadų vardais.

Place Charles de Gaulle (l’Etoile). Iki Charles’io de Gaulle’io mirties 1969 m. žinoma kaip Place de l’Etoile (Žvaigždės aikštė), ši vieta tebevadinama – žvaigžde. Dabartinė aikštė atsirado pagal 1854 m. Haussmanno planus. Tai didžiausias iššūkis automobilistams.

Nuo apžvalgos aikštelės matosi visas Paryžius, iš vienos pusės – Champs-Elysées, š kitos La Défense.

Trečia diena. Triumfo arka 3 2009/05/28

Triumfo arkos apačioje yra nežinomo prancūzų kareivio, kuris žuvo per Pirmąjį pasaulinį karą, kapas.

Napoleono vestuvių paradas
Napoleonas su Josephine išsiskyrė 1809 m., nes ji negalėjo pagimdyti jam vaikų. 1810 m. buvo surengtos diplomatinės vedybos su Austrijos imperatoriaus dukterimi. Napoleonas buvo pasiryžęs padaryti nuotakai įspūdį – į vestuves Luvre vykti pro arką, tačiau statybos buvo vos prasidėjusios, todėl buvo sukurtas arkos modelis, kad pora galėtų pro jį praeiti.

Trečia diena. Triumfo arka 2009/05/24

Arc de Triomphe. Po didžiosios pergalės Austerlitzo mūšyje 1805 m. Napoleonas savo vyrams pažadėjo: “Jūs grįšite namo pro triumfo arkas“. Kitais metais buvo padėtas pirmasis akmuo garsiausiai pasaulyje triumfo arkai. Tačiau žlugus architekto planams ir atėjus Napoleono valdžios galui, šis monumentalus statinys buvo baigtas tik 1836 m.

50 m aukščio arka tapo vieta, kur prasideda pergalės šventimai ir paradai.

Trečia diena. Champs Elysées 3 2009/05/21

Grand Palais – šių masyvių rūmų išorėje klasikinis akmens fasadas suderintas su Art Nouveau geležies margumynu. Rūmai dengti puikiu stikliniu stogu, o ant keturių kampų užkeltos milžiniškos bronzinės Récipono žirgų su vežimais skulptūros. Geriausiai pastatas atrodo naktį, kai stiklinis stogas švyti iš vidaus ir skulptūrų siluetai išryškėja dangaus fone.
Laikinos parodos rengiamos Galeries Nationales du Grand Palais salėse. Pusrūsyje įsikūręs pagrindinis policijos postas.

Trečia diena. Champs Elysées 2 2009/05/20

Geometriniai sodai, kurie veši Champs-Elysées rajone nuo Place de la Concorde iki Rond-Point, mažai tepasikeitė nuo 1838m.

Jardins des Champs-Elysées, sodai su fontanais, gėlių lysvėmis, takeliais ir pramogų paviljonais labai išpopuliarėjo XIX a. pab.

Trečia diena. Champs Elysées (Eliziejaus laukai) 2009/05/19

Champs Elysées (Eliziejaus laukų) rajone dominuoja dvi didžiulės gatvės – Avenue des Champs-Elysées ir Rue St-Honoré.

Avenue des Champs-Elysées yra garsiausia Paryžiaus magistralė. Žymiausios ir populiariausios Paryžiaus magistralės užuomazgos atsirado 1667 m. kai sodų projektuotojas sukūrė 3 juostų alėją, kuri ilgainiui imta vadinti Eliziejaus laukais. “Triumfo keliu“ ji tapo 1840 m., kai ja buvo gabenami Napoleono palaikai iš Šv. Elenos salos. Ji plati, o šalia įsikūrusiose kavinėse, kino teatruose ir parduotuvėse lankosi žmonių minios. Čia vyko paradai po abiejų pasaulinių karų.

Rue St-Honoré gatvėje stūkso sargybos prižiūrimi Palais de l’Elysée rūmai, ištaigingi verslo vadovų namai, daugybė ambasadų ir konsulatų.