Ketvirta diena. Paryžius. Cité sala. Šventoji koplyčia 2009/07/28

Sainte-Chapelle (Šventoji koplyčia) – vienas iš garsiausių Vakarų pasaulio architektūros šedevrų, gotikos perlas. Viduramžiais pamaldūs žmonės lygino ją su “rojaus vartais“. Šiandien šviesa liejasi pro 15 vitražinių langų, kuriuos skiria ploniausios kolonos, kylančios 15 m iki žvaigždėmis nusėtų skliautų. Languose pavaizduota daugiau nei 1000 religinių scenų iš Senojo ir Naujojo Testamento.

1248 m. koplyčią pastatė  Liudvikas IX Kristaus erškėčių vainikui ir kitoms relikvijoms saugoti.

Langas rožė. 86 vitražo plokštėse vaizduojama Apokalipsė geriausiai matyti saulei leidžiantis. 1485 m. langą padovanojo Karolis VIII.

Žemutinėje koplyčioje Dievą garbino tarnai ir paprasti žmonės, o aukštutinė buvo skirta karaliui ir karališkajai šeimai.

Smailė siekia 75 m aukštį. Ji buvo pastatyta 1853 m., trims ankstesnėms smailėms sudegus.

Liudvikas IX 1297 m. buvo paskelbtas šventuoju. 1239 m. iš Konstantinopolio imperatoriaus jis įsigijo Erškėčių vainiką, o 1241 m. – ir kitų relikvijų, viena iš jų –  Kristaus kryžiaus fragmentas. Už relikvijas jis sumokėjo beveik tris kartus daugiau nei už visą Sainte-Chapelle statybą.

Įėjimas į Šventąją Koplyčia su muziejų pasu nemokamas. Tik norinčiuosius aplankyti koplyčią pasitinka didžiulė eilė.

Ketvirta diena. Paryžius. Cité sala. Archeologinė kripta 2009/07/09

Crypte Archeologique (Archeologinėje kriptoje) galima išvysti III a. po Kr. pab. romėniškų namų ir tvirtovių likučius.

Ji yra po pagrindine aikšte (parvis) prieš Notre-Dame ir po žeme driekiasi 120 m.

Romėnų miesto ribas atskleidė nuo vykdomi XIX a. kasinėjimai.

Čia eksponuojamos keliais šimtais senesnės nei katedra pamatų ir sienų liekanas.

Galima pamatyti Lutecijos namo įmantrias požemines šildymo sistemos fragmentus. Ši gyvenvietė priklausė parizijams.

Kripta įrengta tikrai įdomiai, patraukliai patekti įvairūs istoriniai faktai. Vizualizacijos ir apšvietimas nukelia į Paryžiaus vystymosi istoriją. Jeigu ne mūsų rašytinis kelionių vadovas, įėjimo į archeologinę kriptą net nebūtume pastebėję.

Į šią vietą taip pat galima įeiti nemokamai naudojantis Paryžiaus muziejų pasu.

 

 

 

Antra diena. Paryžius. Marais rajonas 4 2009/05/05

Hôtel de Ville miesto tarybos rūmai – rotušė – įsikūrę XIX a. rekonstruotame pastate. kuris buvo pastatytas vietoj XVII a. rotušės, sudegusios 1871 m. Kadaise šalia rotušės esančioje aikštėje buvo kariami, deginami žmonės ir vykdomos šiurpios egzekucijos.

Dabar Hôtel de Ville – tai oficiali  Paryžiaus mero rezidencija, ilgoji pokylių salė, mokslo, meno ir literatūros svetainės.

Antra diena. Paryžius. Marais rajonas 3 2009/05/04

Picasso muziejus (Musée Picasso), atidarytas 1985 m. XVII a. druskos mokesčių rinkėjo name. Ispanų kilmės dailininkas (1881-1973) didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje, prancūzų vyriausybei vietoj palikimo mokesčių buvo padovanota daug jo darbų. Kolekcija atspindi Picasso meninę raidą (mėlynasis, rusvasis ir kubistiniai periodai) bei įvairių medžiagų vartojimą. Čia saugoma didžiausia Picasso darbų kolekcija pasaulyje, tačiau jo paveikslų Paryžiuje galima pamatyti ne tik šiame muziejuje.

Antra diena. Paryžius. Marais rajonas 2 2009/05/01

Pakeliui į Picaso muziejų, užsukome į Place des Vosges – tobula simetriška istorinė (pirmoji Paryžiuje) aikštė pačiame Marais centre, kur kadaise vykdavo dvikovos ir turnyrai. Jos simetrija išliko ir po 400 metų, aikštę įrėmina 36 plytų ir akmens namai, po 9 iš kiekvienos pusės.

16 metų (1832-1848) didžiausiame aikštės name gyveno prancūzų poetas, dramaturgas ir romanistas Victoras Hugo. Čia jis parašė didžiają dalį Vargdienių. Trečiame aukšte veikia Victoro Hugo memorialinis muziejus, kur galima pamatyti rekonstruotus kambarius ir daiktų iš jo svarbiausių gyvenimo periodų – nuo vaikystės iki tremties.

Antra diena. Paryžius. Marais rajonas 2009/04/29

Po pusryčių metro nukeliavome į Place de La Bastille.

Ši aikštė yra Marais (pavadinimas reiškia pelkę) rajone, XVII a. buvusi karaliaus rezidencija. Plačioje aikštėje kadaise stovėjo kalėjimo tvirtovė, kurią 1789 07 14 šturmavo revoliucionierių minia. Šis įvykis Prancūzijoje yra kasmet švenčiamas . Vidury aikštės yra Colonne de Juillet – 51,5 m aukščio tuščiavidurė bronzos kolona, užsibaigianti “laisvės genijumi“. Nuotraukoje kolonos fone matosi Opera National de Paris Bastille – vieni moderniausių ir bene daugiausiai  ginčų keliantys operos rūmai Europoje, turintys 5 judančias scenas. Carlosos Otto pastatas nutraukė XIX a. operos rūmų dizaino tradiciją.

Mūsų tikslas šiame rajone buvo Picasso muziejus. Pakeliui matėme reformatų bažnyčią the Reformed Church of Le Marais.

Antra diena. Paryžius. Monmartras 2009/04/28

Monmartras (Montmartre) – rajonas, įsikūręs ant aukščiausios miesto kalvos (130 m). Rajono vardas kilęs nuo vietinių kankinių, nukankintų paryžiuje 250 m. (mons martyrium – kankinių kalnas).

Pirmąjį rytą apsipirkome Franprix parduotuvėje, kur kainos labai panašios, tokios pačios, ar net mažesnės nei Lietuvoje ir visi produktai kokybiški. Skanavome džemo, pelėsinio sūrio ir žinoma, prancūziško batono – baguette.

Šalia viešbučio yra parkas le square Clignancourt ir bažnyčia Notre Dame De Clignancourt. Po Paryžių keliaudavome iš dviejų metro stočių: Simplon ir Jules Joffrin.

Bulvarų žiedas Rygoje 2008/11/23

1856m. Rusijos vyriausybė atšaukė vidiniams miesto pastatams tvirtovės statusą. 1857-1863 m. buvo pašalinti gynybiniai pylimai, kurių vietoje aplink Senąją Rygą atsirado daug neužstatytos erdvės.
Buvo suformuotas dekoratyvinių sodinukų, vejos ir parkų ruožas (plotis apie 300 m), kurio viduryje tekėjo miesto kanalo vanduo. Vėliau ši zona išsiplėtė dėl Vermano sodo ir liepomis sodinamų bulvarų. Užstatant erdvę pastatais, susiformavo taip vadinamas bulvarų žiedas, kuris šių dienų moderniajame mieste tapo tikriausia oaze.
Bulvarų žiede yra – laisvės paminklas.                                           (www.anonsas.lt)

Rygos katedra 2008/11/20

Rygos katedra (The Riga Dome Cathedral) – viena didžiausių Katedrų (didžiausia viduramžiais) Baltijos šalyse . Domo Katedros ir vienuolyno pamatai buvo išlieti 1211 metais. Bažnyčia rekonstruota daugybę kartų, ji atskleidžia  visų istorinių stilių pėdsakus. Gotikinių kryžių galerija yra išskirtinis Baltiškos Viduramžių architektūros pavyzdys. 1888-1891m. virš kryžių galerijos pastatyta patalpa, skirta Rygos muziejui ir archyvui (dabar čia Rygos istorijos ir jūreivystės muziejus).
90 metrų aukščio bokštas su smaile – vienas specifiškiausių elementų. Katedros vargonai su daugiau nei 6700 vamzdžių buvo vieni didžiausių ir yra vieni seniausių pasaulyje. Vakarais galima pasiklausyti vargonų koncertų. Šiandien Domo Katedra priklauso liuteronų parapijai.

Rygos Šv. Petro bažnyčia 2008/11/17

Tai didžiausia bažnyčia Latvijoje ir aukščiausias pastatas Rygos senamiestyje – 123,25 m aukščio.
Pirmą kartą Šv.Petro Bažnyčia paminėta 1209 m.
Viduramžių Rygoje ši bažnyčia buvo pagrindinė; čia veikė viena iš seniausių mokyklų.

Į Šv. Petro bažnyčios bokštą žaibas yra trenkęs net 6 kartus. Bokštas iki pat Antrojo pasaulinio karo buvo aukščiausias medinis statinys Europoje. 1973 m. rekonstruota, medinės bokšto rekonstrukcijos pakeistos metalinėmis.  Žemiausiame (57m) ir aukščiausiame (72m) bokšto aukštuose įrengtos apžvalginės aikštelės, į kurias lankytojus pakelia įrengtas liftas. Iš čia atsiveria senamiesčio stogų, Dauguvos upės vaizdai. Ant varpinės užkeltas gaidys – budrumo ir apsaugos nuo blogųjų dvasių simbolis.

Šiuo metu Šv. Petro bažnyčia yra Rygos Šv. Petro parapijos liuteronų maldos namai.

Bažnyčios viduje yra labai įdomių paveikslų – su įvairiausiais gyvūnais:
šernais, vilkais, liūtais, elniais ir t.t.

Laisvės paminklas Rygoje 2008/11/05

Laisvės paminklas – Latvijos nepriklausomybės simbolis.
Šalia paminklo stovi garbės sargyba, kuri saugo paminklą.
Garbės sargybą saugo du policininkai. O paminklas nesaugo nieko.

Paminklas pastatytas 1935 m., jo pjedestalas apsuptas skulptūrinių kompozicijų: „Motina Latvija“, „Darbas ir šeima“ ir kt.
Šis paminklas išliko nenugriautas per visą Sovietinės Rusijos okupacijos laikotarpį.

Latvijos karo muziejus 2008/11/03

Vakar lankėmės Latvijoje. Buvo išties smagu aplankyti rudenėjančią Rygą.

Netikėtai užklydome į Latvijos karo muziejų. Jis paliko įspūdį eksponatų gausa, įdomiu jų pateikimu ir malonia aplinka, o įėjimas į jį Admission free!, t.y. visiškai nemokamas.

Keturiuose aukštuose pateikiama visa istorija apie Latvijos dalyvavimą I-II pasauliniuose karuose, Latvija Sovietų okupacijos periodu ir kt.  Su gausybe nuotraukų, dokumentų, kareivių apranga ir uniformomis, įvairiausiais ginklais. Įrengti gražus stendai ir modeliai, pvz. rastų kambarėlis su krosnele, medicinos sesuo aprišanti kareiviui sužeistą galvą, ūkiantis traukinys ir net įrengti sovietmečio laikų svetainės ir virtuvės pavyzdžiai.

Šiuo metu veikiančias ekspozicijas galima pamatyti iliustracijoje.

Rygos gynybinės sienos bokštas – vienintelis bokštas, buvęs Rygos miesto sienoje. Pastatytas XIII a., jis buvo didžiausias ir saugojo miesto prieigas iki XVII a. Nuo XVII a. šiame bokšte buvo laikomas parakas. Dabar jis priklauso karo muziejui.

Taigi, muziejų įdomu ir verta aplankyti, juolab, kad Ryga nėra jau taip toli nuo Lietuvos, tik apie 85 km nuo sienos.